Tobuli ingredientų deriniai

Nuo pat vaikystės mes mėgstame vienus ar kitu patiekalus, valgius. Jau tada išmokome, kad kai kurie maisto produktai būna skanesni tam tikrais deriniais: braškės su šokoladu, agurkai ir pomidorai su grietine, žuvis su citrina ir tt, tt. Patekę į mūsų gomurį šie deriniai atskleidžia visą skonių gamą. Mes patenkame tarsi į visai kitą skonių lygmenį. Šiandien pateiksiu jums žinomų ir dar nežinomų klasikinių ingredientų derinių. Pasimėgaukime drauge.

Migdolai – cukrus, grietinėlė, sviestas, romas, konjakas, brokoliai, pupelės, apelsinai, slyvos, abrikosai, džiovinti vaisiai.

Obuoliai – sūris, kriaušės, apelsinai, citrinos, grietinėlė, sviestas, dauguma žolelių, kiauliena, antiena, žąsiena, svogūnai, bulvės, kumpis, moliūgas, raudoni kopūstai.

Kumpis – kiaušiniai, klevo sirupas, žalieji kopūstai, svogūnai, česnakai, pupelės, obuoliai, kriaušės, džiovinti obuoliai ir kriaušės, ananasai, vištiena, kalakutiena, kmynai.

Bazilikas – pomidorai, moliūgai, žuvis, kiauliena, aviena, apelsinai, česnakai, kedro riešutai, Parmezano sūris, degtinė.

Mėlynasis sūris – raudoni ar balti saldūs vynai, obuoliai, kriaušės, sviestas, grietinėlė, salieras, migdolai.

Žalieji kopūstai – kumpis, juodieji pipirai, sviestas, česnakai, kmynai, garstyčios, druska, bulvės, svogūnai, obuoliai, džiovintos kriaušės ir obuoliai.

Kardamonas – cukrus, kava, šokoladas, sviestas, razinos, cinamonas, kmynai, safronas, rožinis vanduo.

Morkos – krapai, petražolės, kmynai, imbieras, cinamonas, sviestas, grietinėlė, česnakas, apelsinai, citrinos, obuoliai, ananasai, razinos.

Vištiena – peletrūnas, dauguma prieskonių ir .... daug kuo!

Šokoladas – kava, apelsinai, avietės, braškės, vyšnios, mėtos, vanilė, rozmarinai, laimai, grietinėlė, pienas, cinamonas, įvairūs riešutai.

Kava – cinamonas, graikiški riešutai, apelsinai, kardamonas, romas, vanilė, sviestas, grietinėlė, šokoladas.

Cukinijos – vištiena, peletrūnas, vasaros daržovės, sūriai.

Antiena – apelsinai, kriaušės, obuoliai, vyšnios, mango, ananasai, žirniai, agurkai, kmynai, džiovinti obuoliai ir kriaušės.

Žuvis – sviestas, citrusiniai vaisiai (ypač citrinos), agurkai, petražolės, baltas vynas, česnakai, alyvuogės.

Džinas – tonikas, švieži agurkai.

Aviena – mėtos, čiobreliai, česnakai, švieži rozmarinai, safronas, džiovinti abrikosai, apelsinai.
Mėtos – abrikosai, braškės, avietės, rabarbarai, aviena, antiena, menkė, pomidorai, pomidorų padažai, šokoladas, juodoji arbata, žalioji arbata, citrinos.

Ananasai – džinas, apelsinai, laimai, mango vaisiai, romas, rudasis cukrus, sviestas, juodieji pipirai, mėtos, kokosai, imbieras, šokoladas.

Kiauliena – razinos, ryžiai, ananasai, obuoliai, džiovintos kriaušės, apelsinai, romas.

Krevetės – sviestas, alyvuogių aliejus, česnakai, krapai, mėtos, pomidorai, bazilikas, apelsinai, safronas, kmynai.

Avietės – šokoladas, braškės, grietinėlė, apelsinų sultys, apelsinų alkoholiu, mėtos, rabarbarai.

Lašiša – sviestas, vanilė, agurkai, peletrūnas, krapai, salieras, žalioji arbata, citrina, kumpis.

Braškės – apelsinų sultys, mėtos, avietės, juodieji pipirai, grietinėlė, šokoladas.

Pomidorai – graikiški riešutai, apelsinai, bazilikas, česnakai, alyvuogių aliejus, baltas vynas, balzaminis actas, lauro lapai, mėtos ir dar daug su kuo dera.

Vanilė – romas, grietinėlė, pienas, juodoji arbata, kava, šokoladas, karamelė, kai kurios žuvies rūšys, džiovinti vaisiai, morkos.

Graikiški riešutai – medus, cinamonas, pomidorai, karamelė, midgolai, sviestas, moliūgai.

Dar egzistuoja daug skanių derinių. Jei žinote daugiau, kviečiu pasidalinti, jūsų mėgstamais ingredientų deriniais.

Linkiu skanių ir įdomių atradimų virtuvėje!

Makaronai

Parduotuvių lentynose gausu įvairiausių tipų makaronų (vamzdeliai, ilgieji „Spaghetti“, kriauklelės ir tt). Tačiau kokius gi makaronus rinktis gaminant vieną ar kitą patiekalą? Patarčiau jums rinktis pagal tai kokį padažą gaminsitės. Aišku, negalėčiau kategoriškai jums nurodyti kuris makaronų tipas yra tobuliausias su kuriuo padažu. Kiekvieno skonis juk skirtingas. Paminėsiu, kurie padažai dažniausiai naudojami su kuriais makaronais. Taippat aptarsime kaip gaminami makaronai, kokie jų pagrindiniai ingredientai.

Makaronus pasigaminti namuose yra lengva, bet kartu ir sunku. Galbūt jau žinote, kad makaronai gaminami iš Itališkų miltų (‘00‘ miltų), kiaušinių, alyvuogių aliejaus, žiupsnelio druskos ir pipirų. Patys paprasčiausi makaronai gaminami dar paprasčiau: tik miltai ir kiaušiniai. Rodos paprasta, ar ne?

Imame 200 g. Itališkų ‘00‘ miltų, 2 vidutinio dydžio kiaušinius, 1 valgomajį šaukštą alyvuogių aliejaus, žiupsnelį druskos ir pipirų. Ant stalo iš miltų suformuojame šulinį. Į vidų įmušame kiaušinius, įpilame aliejaus, druskos ir pipirų. Iš lėto viską sumaišome. Pradžioje maišome viena ranka, kad šulinys neprakiurtų ir skystis esantis viduje neišbėgtų ant stalo. Tada gaunasi tešla. Jeigu tešla per skysta, pridedame miltų. Jei tešla per sausa įpilame šlakelį vandens. Masažuojame tešlą 5 – 7 min. Būtent ne minkome tešlą (kaip visi įpratę), tačiau ją tiesiog rūpestingai vienodais judesiais masažuojame. Uždengiame tešlą ir leidžiame jai „pailsėti“, kadangi po tokių įtemptų procedūdų ji pavargo ir jai reikia 30 min. pertraukėlės (jums ko gero taippat ne pro šalį pailsėti). Visi pailsėję grįžtame į virtuvę ir iškočiojame tešlą į ploną pailgą blyną. Tada makaronų gaminimo aparatu suformuojame norimos formos makaronus. Jei tokio „protingo“ aparato neturite nebėda. Tiesiog supjaustykite viską peiliu. Aišku nesigaus tokie tolygūs ir gražūs makaronai, kaip su mašinėle, tačiau skonis nuo to nei kiek nenukenčia. Susipjaustę makaronus į formas leidžiame jiem apdžiūti, apie 15 min. Štai ir turime pasigaminę šiek tiek šviežių makaronų namie.

Makaronų virimo laikas labai skiriasi. Šviežiai namie gaminti makaronai virs žymiai trumpiau nei pirkti prekyvos centre. Skoniai taippat labai skirsis. Aš už tuos kuriuos patys pasigaminome. Nors, esu sutikęs asmenį, kuriam pirktiniai makaronai yra skanesni. Nepamirškite verdant makaronus įpilti truputį aliejaus, tai apsaugos makaronus nuo sulipimo vieni su kitais. Taippat įmeskite į puodą šiek tiek druskos, tai duos papildomo skonio.
Ar žinote kodėl kai kurie makaronai būna spalvoti? Jei žinote, galite šį skyrių praleisti. Jei ne – atskleidžiu paslaptį.

Rausvi makaronai – pridėta pomidorų tyrės. Jos galite pridėti, kai maišote miltus su kiaušiniais ir aliejumi.

Ryškiai raudoni makaronai – pridėta virtų tarkuotų burokėlių. Įdėkite truputį tarkuotų burokėlių kai maišote miltus su kiaušiniais ir aliejumi.

Ryškiai geltoni makaronai – įdėta Safrono. Safroną ištirpinkite truputėlyje vandens. Tada sumaišykite su kiaušiniu ir įmaišykite su miltais ir aliejumi.

Žali makaronai – įdėta špinatų arba kitų žolelių. Du būdai: smulkiai susmulkintas žoleles dedate maišant miltus su kiaušiniais ir aliejumi. Arba verdant makaronus įdedate ir žolelių. Pirmu būdu žalia spalva būna daug ryškesnė.

Juodai mėlyna (tamsiai mėlyna) – pridėta aštuonkojo mėlynųjų dažų. Sumaišykite paplaktą kiaušinį su aštuonkojo dažais ir tada maišykite miltus su kiaušiniais ir aliejumi.

Namie pagaminti makaronai iš kvietinių miltų ir kiaušinių yra Šiaurės Italijos paveldas. Būtent tame regione pradėti gaminti pirmi paprasčiausi makaronai iš šių dviejų ingredientų. Šiaurės Italijos regione labai mėgstami padažai su Parmezano sūriu, mėsa, pienu ar grietinėle.
„Spaghetti“ – ilgieji makaronai kilę iš kito Italijos regiono (Pietinės dalies) – Neaoplio. Patys italai taiko labai paprastą makaronų panaudojimo taisyklę: makaronai, kurie yra trumpų, mažų formų („Penne“, „Fussili“, tt.) naudojami riebiuose patiekaluose su mėsa. Ilgi makaronai („Spaghetti“, „Linguine“ ir tt.) naudojami su „lengvesniais“ patiekalais, tokiais kaip daržovių kepiniai, žuvis ir pan. Tiršti sotūs padažai užpilti ant tokių makaronų kaip „Penne“, vamzdeliai, patenka į vamzdelių vidų ir tarsi „įsigeria“ į vidų. Tačiau galutinį skonio verdiktą palieku jums. Eksperimentuokite ir atraskite tai kas jums skanu!

Imbieriniai sausainiai

Ingredientai:

175 g. miltų,
75 g. cukraus (balto),
175 g. sviesto,
75 g. manų kruopų,
1 arbat. šaukšt. malto imbiero,
1 valg. šaukšt. rudojo cukraus,

Paruošimas:

Įkaitinkite orkaitę iki 160 C. Kepimo skardą ištepkite sviestu.

Sumaišykite miltus, sviestą, manų kruopas ir maltą imbierą. Sumaišius gausis sausainių tešla.

Padalinkite tešlą į sausainių formas ir ant viršaus pabarstykite ruduoju cukrumi.

Šaukite į orkaitę ir kepkite 30 - 40 min. kol viršus taps rudas (ir vidus iškeps).

Iškepus leiskite sausainiams truputį atvėsti kambario temperatūroje.

Skanaus!

Naminis vištienos sultinys

Šiais laikais labai paprasta pasigaminti sultinį, t.y. nusiperki sultinio kubelių ar košelės, užpili verdančiu vandeniu ir baigta. Tai lengva, greita, nebrangu ir gana skanu. Šiandien pateiksiu receptą kaip apsieiti be pirktinio sultinio. Tai ypač naudinga kai turite vištienos, jautienos ar kitų produktų likučių. Iš jų nesunkiai pasigaminsite skanų sultinį namuose.

"Naminis vištienos sultinys"

Ingredientai:

1 - 1.5 l. karšto vandens,
apie 1.5 kg. vištos kaulų (gali būti ir visas vištos karkasas),
200 g. svogūnų,
200 g. saliero,
150 g. porų,
100 g. morkų,
keli lauro lapeliai,
truputis petražolių (gali būti ir nesmulkintos),
juodųjų nemaltų pipirų,
truputis druskos
2 arbat. šaukšt. aliejaus,
2 - 3 skiltelės česnako,

Paruošimas:

1) Visas turimas daržoves susmulkinkite jums priimtinais dydžiais (nebūtinai smulkiai). Paimkite nepridegančio dugno puodą. Įpilkite aliejų ir sudėkite vištos kaulus bei visas daržoves. Kepinkite 3 - 5 min, ant didelės ugnies. Nuolat maišykite.

2) Supilkite karštą vandenį į kepintas daržoves ir vištieną. Sumažinkite ugnį ir virinkite sultinį apie 2 val. Tai yra skanaus sultinio paslaptis. Sultinys turi būti verdama labai lėtai, kad ingredientų skoniai gerai susimaišytų.

3) Viršuje susidarys šiek tiek "nešvarių" putų, jas šaukštu nugriebkite. Tada koštuvu perkoškite sultinį. Paragaukite ir jei reikia pridėkite druskos.

Sultinys dažnai verdamas iš ingredientų, kurie liko nuo kitų patiekalų. Pvz. jei liko dalis morkų, vištos ar kitos mėsos kaulai, petražolių koteliai ir pan. Norint išvirti jautienos ar kitą sultinį tereikia sekti pagal receptą ir pakeisti vištos kauliukus tuo ingredientu kuriuo norite.

Sėkmės eksperimentuojant.
Skanaus!

Eklerai (éclair) - Truputis tobulybės

Eklerai su kremu ir šokolado padažu

Ingredientai:

Eklerams:
150 g. sviesto,
225 ml. vandens,
225 g. miltų (galite daugiau, pabarstymui),
6 kiaušiniai,
žiupsnelis druskos,
300 ml. neriebios grietinės,



Padažui:

100 g. cukraus,
100 ml. vandens,
50 g. juodo gryno šokolado, susmulkintas gabaliukais,
25 g. sviesto,

Kremui:

200 - 250 ml. neriebios grietinės,
2 valg. šaukšt. cukraus,
1/2 arbat. šaukšt. vanilės ekstrakto

Paruošimas:

Eklerams. Vandenį supilkite į puodą. Įdėkite sviestą ir užvirinkite vandenį.
Užvirus vandeniui su sviestu, nuimkite puodą nuo ugnies. Supilkite miltus. Gerokai išmaišykite, kad gautūsi vientisa skystoka masė (masė turi nelipti prie puodo kraštų).

Sumuškite kiaušinius vieną po kito į masę, nuolat maišydami. Įberkite žiupsnelį druskos.
Masę sudėkite į kulinarinį maišą ir leiskite truputį ataušti, 1 - 2 min. Orkaitę įkaitinkite iki 200 C.

Ant kepimo skardos patieskite kepimo popierių. Kulinariniu maišu suformuokite eklerus. Tik atminkite, eklerai orkaitėje padidės beveik dvigubai. Todėl padarykite tarpus tarp vienas kito.

Šaukite eklerus į orkaitę ir kepkite 30 - 40 min. Tol kol taps tvirti (ir viduje).
Iškepus, padėkite, kad atvėstų.

Kremui. Dubenyje išplakite grietinę, cukrų ir vanilę. Plakite tol kol susiformuos standus kremas.
Eklero apačioje padarykite nedidelę skylutę ir kulinariniu maišeliu įleiskite kremą į eklerą. Taip kartokite su visais eklerais.

Šokoladiniui padažui. Vandenį ir sukrų supilkite į nedidelį puodą. Virinkite 4 - 5 min, kol cukrus ištirps ir taps tirštu sirupu. Tada suberkite šokoladą ir sviestą. Gerai viską išmaišykite. Nuimkite nuo ugnies ir leiskite ataušti 1 - 2 min. Padažą užpilkite ant eklerų ir patiekite juos.

Skanaus!

Čili pipirai

Manoma, kad aštrieji čili pipirai jau nuo seno augo Pietų Amerikoje. Jie augdavo niekieno neprižiūrimi, laukiniai. Buvo rasti įrodymai. kad jau 7000 m. Pr.Kr. pradėta čili pipirus auginti ir prižiūrėti.

Atėjus XV a., kai Portugalijos ir Ispanijos jūreiviai atrado Ameriką, buvo susipažinta ir su šiais aitriaisiais pipirais. Jie parplukdė džiovintų ir šviežių pipirų į savo gimtąsias šalis. Europiečiams taip patiko čili pipirai, jog jie išplito žaibiškai. Čili pipirais dažnai keisdavo juoduosius pipirus, mat jų aštrus skonis truputį primindavo juodųjų pipirų skonį. Be to buvo pastebėta, kad išdžiovinus pipirus jų aštrumas mažai sumažėja. Tai labai įtakojo greitą šio prieskonio plitimą. Pirkliai prekiaudami keisdavosi prekėmis, prieskoniai tuo metu buvo ypatingai populiarūs (ypač džiovinti).

Europos klimatas puikiai tiko čili pipirams augti. Portugalai anksčiau nei ispanai pradėjo masinį pipirų auginimą. Vėliau jūriniais keliais prieskoniai keliavo po visą pasaulį skersai ir išilgai. Dabar dažnai yra sakoma., kad Tolimųjų Rytų virtuvė yra aštresnio skonio nei vakarų. Tačiau istoriškai nagrinėjant yra atvirkščiai. Pipirai, kaip ir aštrūs patiekalai atkeliavo iš vakarų į rytus. Tai puikiai pastebima nagrinėjant vakariečių ir rytiečių senovės receptus.

Kokia ten bebūtų tiesa, šiandien mes turime puikų šansą mėgautis įvairiais čili pipirais: šviežiais, maltais, džiovintais ir tt. Mano virtuvėje šiandien "Vištiena su medumi ir aštriaisiais čili pipirais".

Vištiena su medumi ir čili pipirais

Ingredientai:

4 vištos krūtinėlės, susmulkintos (kubeliais, ar išilgai),
2 cm. imbiero, smulkiai susmulkintas,
1 čili pipiras. smulkiai susmulkintas,
2 - 3 valg. šaukšt. medaus,
1 valg. šaukšt. krakmolo sumaišyto su 2 valg. šaukšt. vandens,
1/2 valg. šaukšt. čili padažo,
vienos citrinos sulčių,
2 valg. šaukšt. sojos padažo,
3 svogūnų laiškai, susmulkinti,
truputis aliejaus,
druskos,
pipirų

Paruošimas:

Vištieną pakepinkite aliejuje su imbieru, čili pipiru, 3 - 5 min. Tada suberkite svogūnų laiškus.
Įpilkite čili padažą, sojos padažą, medų, citrinos sultis ir viską gerokai išmaišykite. Toliau kepinkite 3 - 5 min. Patikrinkite ar vištiena iškepus, paragaukite ir pridėkite jei reikia druskos su pipirais.

Iškepus vištienai ją išimkite ir pasidėkite šalimais. Tuo tarpu pasigaminsime padažą: į likusį skystį nuo vištienos supilkite krakmolą su vandeniu. Padažą pavirinkite tol kol sutirštės.

Patiekite vištieną kartu su padažu.

Skanaus!

Senos geros bulvių salotos

Ingredientai:

500 g. bulvių,
3 kiaušiniai,
4 - 6 svogūnų laiškai,
keletas valg. šaukšt. majonezo,
druskos,
pipirų,
šlakelis citrinos sulčių

Paruošimas:

Išvalykite ir susmulkinkite kubeliais (apie 3 cm.) bulves. Jei bulvės šviežios - palikite odeles, nelupkite. Išvirkite, nukoškite ir leiskite ataušti.

Kiaušinius kietai išvirkite. Atvėsinkite šaltu vandeniu ir nulupkite. susmulkite apie 1 cm. kubeliais ir leiskite pilnai ataušti.

Svogūnų laiškus susmulkinte smulkiai kaip tik jum patinka.

Visus ingredientus sumaišykite dideliame dubenyje kartu su majonezu. Paragaukite ir pridėkite druskos su pipirais.

Šios salotos šaldytuve gali išsilaikyti iki keleto dienų. Todėl puikiai tinka įvairiem pobūviam, gimtadieniam, kitom šventėm, o taippat kasdieniam jūsų stalui.

Skanaus!

Graikiška duona - "Psomi"

Kiekvienas Graikijos gyventojas žino kaip pagaminti lengvą, skanią ir traškią duoną vadinamą "Psomi". Ši duona visada buvo svarbi graikams. Jos suvalgoma taippat labai daug. Tarptautinio statistikos biuro duomenimis keleri metai atgal Graikijoje buvo suvartojama apie 125 g. "Psomi" duonos vienam gyventojui. Tuo tarpu kitose Europos valstybėse šis skaičius buvo vidutiniškai 30 g. vienam gyventojui.
Duonos gaminimas Graikijoje - gili tradicija, siekianti jau Antikos laikus. Tai būtent graikai pirmieji pradėjo iš duonos formuoti įvairias formas ir skonius. Pabandykite ir jūs pasigaminti šios tradicinės graikiškos kvapnios šviežios duonos.

Graikiška duona - "Psomi"

Ingredientai:

4 stiklinės miltų,
1.5 stiklinės šilto vandens,
1 valg. šaukšt. mielių,
2 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus,
2 arbat. šaukšt. druskos,
1 arbat. šaukšt. cukraus,
truputis sezamo sėklų (nėra būtina)

Paruošimas:

Ištirpinkite mieles šiltame vandenyje. Dubenyje sumaišykite 1.5 stiklinės miltų, druską, cukrų, aliejų ir ištirpintas mieles su vandeniu. Uždenkite rankšuolščiu ir palikite 30 min. (turi truputį iškilti).

Pridėkite 1.5 stiklinės miltų ir maišykite rankom. Susiformuos klampi drėgna tešla. Pabarstykite stalą likusiais miltais ir išėmę tešlą iš dubens ją kočiokite ant stalo. Minkykite tol kol nelips prie rankų (10 - 15 min.).

Suformuokite du duonos kepaliukus. Padėkite juos ant pabarstyto miltais nepridegančio padėklo.
Vėl uždenkite duoną rankšluoščiu ir leiskite pagulėti 10 - 15 min.

Tuo tarpu įkaitinkite krosnį iki 220 C. Šepetėliu patepkite duoną vandeniu ir pabarstykite sezamo sėklomis. Šaukite duoną kepti į krosnį 30 min. jei reikia kepkite ilgiau kol apskrus ir taps auksinės spalvos.

Atvėsinkite duoną.

Skanaus!

Pasigaminkime patys - naminis majonezas

Ingredientai:

3 kiaušinių tryniai,
2 valg. šaukšt. garstyčių,
žiupsnelis druskos,
100 ml. daržovių aliejaus,
50 ml. alyvuogių aliejaus,
1 valg. šaukšt. citrinų sulčių,
1 valg. šaukšt. vyno acto,

Paruošimas:

Išplakite kiaušinių trynius, garstyčias ir druską kartu (geriausia mikseryje, tačiau galite ir rankiniu plaktuvu).

Abu aliejus sumaišykite kartu. Pusę aliejaus mišinio supilkite į gautą kiaušinių mišinį. Pilkite iš lėto ir nuolatos maišykite. Masė pamažu sutirštės.

Nenustodami maišyti supilkite citrinų sultis ir likusią aliejaus dalį. Toliau maišykite apie 1 min. Supilkite actą ir žiupsnelį druskos.

Majonezą galite naudoti iš karto arba įdėkite į šaldytuvą ir sunaudokite jį trijų dienų bėgyje.

Skanaus!

Česnakinis sviestas su petražolėmis

Creme Brulee - Nepamirštama klasika iš Prancūzijos

Creme Brulee (Krem briulė) - desertas kilęs iš Prancūzijos. Dėl jo kilmės linkę pasiginčyti ispanai ir anglai. Kadangi panašaus tipo desertai Ispanijoje ir Anglijoje jau buvo gaminami kelis šimtemečius. Ispanijoje šis desertas net turi kitą pavadinimą: "Crema Catalana". Tuo tarpu Anglijoje jį vadino "degintu kremu". Visgi seniausi rašytiniai šaltiniai rodo, kad Creme Brulee pirmi ragavo ir juo mėgavosi Prancūzijos gyventojai.

Šiandien pateikiu paprastą klasikinį šio nuostabaus deserto receptuką. 5 žingsneliai iki dangaus!

Creme Brulee

Ingredientai:

8 kiaušinio tryniai,
1/3 stiklinės cukraus,
2 stiklinės neriebios grietinės (tinka ir grietinėlė),
1 arbat. šaukšt. vanilės ekstrakto,
1/4 stiklinės, cukraus (karamelizavimui ant viršaus)

Paruošimas:

Įkaitinkite orkaitę iki 150 C.

Dubenyje sumaišykite kiaušinių trynius su cukrumi (1/3 stiklinės). Maišykite tol kol cukrus visai ištirps. Supilkite grietinę ir vanilės ekstraktą. Toliau viską maišykite, kol gerai išsimaišys. Jei susidarys burbulai ar putos ant viršaus, juos būtinai nugriebkite.

Gautą mišinį padalinkite į 6 lygius keramikinius ar molinius indelius. Paimkite gilų padėklą ir jį pripilkite šilto vandens. Tada sudėkite indelius su Creme Brulee. Vanduo turi apsemti apie pusę indukų (galima ir šiek tiek daugiau). Įdėkite į orkaitę ir su vandens "vonia" kepkite apie 60 min. Kol pajudinus indelį su Creme Brulee jis bus nebe skysto pavidalo.

Tada išimkite Creme Brulee su vandens vonia ir padėkite atvėsti. Leiskite vėsto kartu su vandeniu - iš lėto. Atvėsus sudėkite į šaldytuvą mažiauiai 2 valandoms. Geriau jei paliksite per naktį.

Prieš petiekiant ant kiekvieno indelio Creme Brulee užberkite apie 1 arbat. šaukšt. cukraus. Cukrų ištirpinkite po griliumi ar ugnies žiebtuvėliu (spec. virtuvinis įrankis). Karamelizuokite cukrų kol pradės juoduoti.

Patiekiant leiskite kelias akimirkas cukrui atvėsti.

Skanaus!

Skanu ir sveika - Trinta morkų ir apelsinų sriuba

Ingredientai:

6 - 8 vidutinio dydžio morkos, nuluptos ir susmulkintos,
1 svogūnas, nuluptas, susmulkintas,
1 apelsinas, nutarkuotos žievelės,
200 ml. apelsinų sulčių,
žiupsnelis druskos ir pipirų,
1/2 arbat. šaukšt. cukraus
1 l. daržovių sultinio,

Paruošimas:

Daržovių sultinį užvirinkite. Sudėkite morkas ir svogūnus. Virkite 30 - 40 min, kol morkos taps labai minkštos. Nuimkite sriubą nuo ugnies ir leiskite truputį ataušti.

Suberkite apelsinų žieveles ir cukrų. Tada sriubą sutrinkite mikseryje arba rankiniu blenderiu.

Supilkite apelsinų sultis. Paragaukite ir pridėkite druskos su pipirais.

Patiekite šiltą arba šaltą.

Skanaus!

Šokoladas - Dievų maistas

Šokoladas pagamintas iš kakavos pupelių, kurios auga ant medžio vadinamo kakavmedžiu. Lotyniškai šis medis vadinamas "Theobroma Cacao" - išvertus tai reiškia "Dievų maistas". Šokoladas toks populiarus šiandien dėl kelių priežaščių:

• 1828 metais Olandijos chemikas, Johannes Van Houten, išrado būdą atskirti riebalus iš kakavos pupelių (atskirti kakavos sviestą nuo kakavos miltelių). Kakavos milteliai buvo kartaus skonio, tačiau buvo iškarto pastebėta, kad pridėjus cukraus ir medaus, sumaišius miltelius su vandeniu gaunasi pasakiško skonio gėrimas.
• 1847 metais Anglijoje jau buvo pagaminta pirma šokolado plytelė. Vėliau buvo pradėta masinė komercinė šokolado gamyba.
• 1875 metais Šveicaras Daniel Peters taippat daug eksperimentavo su šokoladu ir atrado pirmąjį pienišką šokoladą. Jis pieno miltelius sumaišė su kakavos milteliais.

Europoje šokoladas atsidaro dėka keliautojo, jūreivio Kristupo Kolumbo. Tai jis savo kelionių metu atvežė šokoladą į Europą. Pirmieji šokolado ragavo karališkųjų šeimų atstovai. Jiems taip patiko, naujo saldumyno skonis, jog liepė savo pavaldiniam atgabenti šokolado formulę ir pradėti gaminti jų šalyje. Pirmieji, kurie pradėjo masinę šokolado gamybą buvo Ispanijos gyventojai. Jie pradėjo auginti kakavmedį ir visas medžiagas, kurių reikėjo šokoladui pagaminti. Tačiau už šalies sienų šokoladui plisti neleido patys ispanai. Manoma, kad "šokoladinė" paslaptis buvo išlaikyta apie 100 metų Ispanijoje.

Ispanų vienuoliai pasidalino šokolado gaminimo receptu su kaimyninių šalių vienuoliais. Mat tuo metu šokolado pupelės jau buvo plačiai naudotos kaip valiuta. Jomis buvo atsiskaitoma už nemažai prekių ir paslaugų. Šoklado receptui išėjus už Ispanijos ribų jo populiarumas buvo milžiniškas, žinia apie jį sklido kone šviesos greičiu.

"Šokoladinei" karštinei pasiekus Prancūziją, princas Luis XIV gavo dovanų dėžutę šokolado. Nuo tos dienos princas labai pamėgo šokoladą. Kadangi, Luis XIV buvo labai įtakingas ir gerbiamas monarchas šalyje, šokoladas tapo labai populiarus ne tik tarp aukštuomenės atstovų bet ir tarp paprastų šalies piliečių. Netgi slandė legenda, kad suėjus Luis XIV 72 metams, jis vis tiek užsiiminėjo meile su savo žmona du kartus per dieną.

Vėliau įvykiai rutuliojosi dar greičiau. Jau 1780 metais Barselonoje buvo sukurta pirmoji šokolado plytelė, ne žmogaus rankomis. Taip ir prasidėjo masinė gamyklinė sokolado gamyba. Jau 1800 metais buvo pastatytas pirmasis didelis fabrikas specialiai šokoladui gaminti. 1900 metais šveicarai pradėjo gaminti daugiausia šokolado pasaulyje. Jie atkreipė dėmesį į kokybę. Iki šių dienų šveicariškas šokoladas vadinamas vienas kokybiškiausių pasaulyje.

Šią dieną šokolado gamyba ir vartojimas tiesiog milžiniški. Vien JAV jo kasmet pagaminama už 8 milijardus dolerių, tai apie 1.3 milijardų kilogramų. Vidutinis JAV gyventojas kasmet suvalgo apie 5.5 kg šokolado. Tokios komercinės šventės kaip Šv.Valentino diena nebeįsivaizduojama be šokolado. Manoma, kad ateityje šokolado vartojimas augs dar labiau.

Gryną juodą šokoladą sudaro: 70 % ir daugiau Kakavmedžio sviesto bei masės, 29 % cukraus. vanilės ir daržovių antioksidanto Leticino.

Pienišką šokoladą sudaro: 40 % Kakavmedžio sviesto bei masės, 37 % cukraus, 20 % pieno miltelių, Laktozės, daržovių antioksidanto Leticino ir vanilės.

Baltąjį šokoladą sudaro: 49 % cukraus, 33 % Kakavmedžio sviesto, 18 % pieno miltelių, daržovių antioksidanto Leticino ir vanilės.

Skirtingi šokolado gamintojai naudoja skirtingas gaminimo formules. Tai tik apytiksliai dydžiai. Šiai dienai galime rasti labai daug šokolado priemaišų: razinos, vyšnios, kokoso riešutai ir tt. Taippat pats šokoladas (kaip ir kakava), plačiai naudojamas maisto gamyboje.

Vištos kepenėlių ir apelsinų paštetas

Ingredientai:

100 g. sviesto (nesūraus geriausia),
1 nedidelis svogūnas, smulkiai susmulkintas,
1 česnako skiltelė, sutrinta,
250 g. vištos kepenėlių,
vieno apelsino tarkuotų žievelių,
1 valg. šaukšt. šviežių apelsino sulčių,
1 valg. šaukšt. brendžio

Paruošimas:

Pusę turimo sviesto ištirpinkite storo dugno puode. Suberkite svogūnus, kepinkite juos 6 - 8 min. kol suminkštės. Suberkite česnaką, toliau kepinkite apie1 min. Tada išimkite kepintus svogūnus ir česnakus ir pasidėkite dubenyje šalia.

Kepenėles nuplaukite šaltu vandeniu. Tada padėkite į koštuvą ir leiskite nuvarvėti vandeniui. Nusausintas kepenėles sudėkite į įkaitintą sviestą, kuriame anksčiau kepinote svogūnus su česnakais. Taippat suberkite apelsino žieveles. Kepkite 2 - 3 min. Kol kepenėlės paruduos iš išorės.

Supilkite brendį. Leiskite užvirti ir burbuliuoti 30 sek. Supilkite pakepintas kepenėles į dubenį kuriame yra kepinti svogūnai. Truputį ataušus, supilkite apelsino sultis, likusį sviestą. Tada visą mišinį supilkite į mikserį ir gerokai sumalkite (tai galite padaryti ir rankiniu blenderiu). Paragaukite ir pridėkite druskos ir pipirų, jei reikia.

Gautą paštetą sudėkite į formas ir patalpinkite į šaldytuvą kelioms valandoms. Geriausia palikti nakčiai.

Skanaus!

Kepti raudonieji pipirai (Prancūzijos virtuvė)

Ingredientai:

3 dideli raudonieji pipirai,
alyvuogių aliejus,
1 didelis raudonas svogūnas, nuluptas ir susmulkintas į 6 dalis,
pankolio galvutė, susmulkinta stambiai,
3 česnako skiltelės, sutrintos,
žiupsnelis druskos,
truputis juodųjų pipirų,
200 g. ožkos sūrio (galima ir mozarella),

Paruošimas:

Orkaitę įkaitinkite iki 120 C.

Pipirus perpjaukite per pusę, išimkite sėklytes. Ištepkite kepimo skardą aliejumi ir sudėkite pipirus.

Svogūnus, pankolį ir česnakus sudėkite į dubenį, įpilkite šlakelį aliejaus. Pridėkite druskos, pipirų. Viską gerai išmaišykite. Tada pasigamintą mišinį sudėkite į pipirus. Šaukite juos į orkaitę ir kepkite 1 h 20 min.

Praėjus laikui, išimkite pipirus iš orkaitės. Padidinkite laipsnius iki 190 C. Sūrį sutarkuokite arba supjaustykite juostelėm ir sudėkite ant pipirų. Grąžinkite pipirus į orkaitę ir kepkite apie 5 min, kol sūris išsilydys.

Skanaus!

Kauno Dainavos turgui vieneri metukai

Lapkričio 6 d. Kauno Dainavos turgui suėjo vieneri metai. Ar girdėjote? Ar žinote? Ar buvote? Iš anksto perspėju, jog tai nėra komercinė reklama siekiant naudos. Pristatysiu kuo ypatingas vietinių labai jau pamėgtas turgelis.

Tik užėjus į Dainavos turgų iškart į akis krenta tvarka. Pirmame aukšte įsikūrę rūbų, gėlių bei kiti skyriai. Yra kelios kavinės. Taippat kirpykla. Tačiau viena vieta tikrai nestokoja dėmesio - tai kepyklėlė. Vietiniai žmonės žino, čia gausi kokybišką šviežią produktą. Kadangi beveik visi miltų gaminiai gaminami čia pat. Juk, labai malonu paimti į rankas dar šiltą ką tik iškeptą batoną ar duonos kepaliuką. Dar prieš keletą minučių tai tebuvo tešlos gabalas. Kepyklėlėje vyksta tikri stebuklai. Be to tik labai nedaug produkcijos yra atvežta iš kitų kepyklų. Kainos taippat "nesikandžioja".

Užlipus į antrąjį turgaus aukštą atsiveria visa gausybė maisto skyrių. Prieš akis iškyla prekystaliai nukrauti ekologiškais produktais. Galite gauti ekologiškai sveiko medaus, duonos, įvairiausių kepinių, ir tt. Jei siekiate gyventi sveikai, tai vieta į kurią atėję rasite tai ko ieškojote.

Toliau paėjus - mėsos skyrius. Mėsa čia atgabenama reguliariai iš įvairiausių Lietuvos kampelių: Kaišiadorių, Marijampolės, Kėdainių, Tauragės, Lekėčių bei vietovių. Daugumą atvykusios mėsos pardavėjai patys apdoroja (įspūdinga). Tai didelis privalumas, kadangi ieškant jums reikalingos mėsytės patiekalui jūs galite prieiti ir tiesiogiai pasikonsultuoti su pardavėju. Jis viską papasakos ir ras tai kas jums reikalinga, patars. Kaip jau minėjau, mėsos čia tikrai daug ir įvairios. Nuo šviežios vištienos iki rūkytos dešros. Ir kas svarbiausia, viskas pagaminta ir išauginta Lietuvoje!

Kiek tolėliau yra pieno produktų skyrius. Jame taippat pasirinkimas labai platus. Grietinė, grietinėlė. pilstomas jogurtas, sūriai bei kiti produktai visada švieži. Pardavėjai garantuoja kokybę.

Koks gi turgus būna be daržovių? Dainavos turguje yra nemažas daržovių skyrius. Jame visada būna daug klientų. Kažkas renkasi apelsinus. Kažkas klausia kokia cukinijų kaina. Kitoje pusėje vaikelis prašo mamos nupirkti bananų kekę. Produktų kokybė ir vėl gan aukštos kokybės.

Ir paskutinis, tačiau toli gražu ne blogiausias - žuvies skyrius. Jame rasite įvairiausių lietuvių mėgstamų žuvų (gyvų, rūkytų, žuvies filė ir tt.), tokių kaip menkė, plekšnės, unguriai, skorpionžuvė... Tačiau kas nuostabiausia, kad čia yra ir žuvies iš tolimesnių kraštų. Todėl jei sumanėte pasigaminti kokį žuvies patiekaliuką verta čia užsukti.

Praėjusį šeštadienį čia grojo muzika. Buvo valgomas tortas skirtas specialiai Dainavos turgaus gimtadieniui. Nuostabu, kad dar yra tokių "unikalių" vietų, kuriose nusipirksite tai kas pagaminta, išauginta Lietuvoje. Bus šviežia ir skanu. Linkiu Dainavos turgaus kolektyvui sėkmės ir ilgų gyvavimo metų!

Kviečiu jus užsukti ir patiems pamatyti apie ką aš kalbėjau.

Kas gi tie "Noodles"?

"Noodles" (lietuviškai tariasi nūdls) - tai makaronai, kurie pagaminti iš miltų ir vandens, kartais dar dedama kiaušinių. Jie supjaustyti plonom juostelėm (paprastai plonesni nei itališki makaronai). Jų būna įvairių ilgių ir storių, būna džiovinti arba šviežiai gaminti, taippat gaminama iš įvairių tipų miltų. Dažniausiai jie naudojami Tolimųjų Rytų virtuvėse iš kur ir yra kilę. Manoma kad šių makaronų tipas kilo iš Kinijos. Manoma, kad pirmieji rytietiški makaronai buvo pagaminti prieš 4000 metų. Tačiau Italijoje iki šių dienų kyla ginčai dėl kilmės. Mat italai teigia jog "Noodles" kilo iš Italijos. Rašytiniai itoriniai šaltiniai teigia kitą versiją. "Noodles" vis dėlto pirmą kartą buvo pagaminti senovės Kinijoje. Keliaudamas Markas Polas (Marco Polo), juos atvežė iš Kinijos į Italiją.

Kaip jau minėjau, "Noodles" gaminama iš įvairių miltų. Gan populiarūs šių makaronų gamybai yra ryžių miltai. Juk, Azijos regiono pagrindinis krakmolingas produktas yra ryžiai. Įvairių Azijos regionų pagaminti "Noodles" būna skirtingi, pridedama ir kitų ingredientų. Tokių kaip kvietiniai miltai, maltos gilės, malti grikiai ir tt.

"Noodles" makaronų panaudojimas labai platus. Juos galima kepinti bei virinti. Juk dauguma mūsų jau žinome Tolimųjų Rytų nepakartojamą skonį kepintos mėsos, su trupučiu prieskonių, keli lašeliai sojos padažo, ir aišku "Noodles" makaronų. Ką jau bekalbėti apie skaniąsias azijietiškas sriubas, kurios taippat būna įvairios: aštrios, saldžios, saldžiarūgštės ir tt. Šiandien jums pateiksiu vieną žymesnių Kiniškos virtuvės patiekalų pavadinimu "Chow mein". Kviečiu dar kartą paragauti truputėlį Tolimųjų Rytų....

"Chow mein"

Ingredientai:

250 g. "Noodles" makaronų,
2 valg. šaukšt. sezamo aliejaus,
100 g. vištienos, susmulkintos gabalėliais,
4 - 6 skiltelės česnakų, smulkiai susmulkinti,
50 g. Parmos kumpio (galima ir paprasto kumpio), smulkiai susmulkinto,
4 valg. šaukšt. sojos padažo,
1 valg. šaukšt. sauso vyno,
druskos,
pipirų,
cukraus,
3 valg. šaukšt. smulkintų svogūnų laiškų,

Marinatui:

2 arbat. šaukšt. sojos padažo,
2 arbat. šaukšt. sauso vyno,
1 arbat. šaukšt. sezamų aliejaus,
truputis druskos,
truputis pipirų,

Paruošimas:

Išvirkite "Noodles" makaronus vandenyje. Nusausinkite ir apšlakstykite trupučiu sezamų aliejaus.

Dubenyje sumaišykite sojos visus marinato ingredientus ir sudėkite vištieną. Gerai išmaišykite ir ją marinuokite 30 - 40 min.

Gerokai įkaitinkite sezamų aliejų keptuvėje (geriausia čia tinka gaubta keptuvė).
Sudėkite vištieną kepti. Kepinkite 3 - 4 min. Tada suberkite pakepintą vištieną į lėkštę.

Tada supilkite likusį sezamų aliejų ir pakepinkite česnakus ir kumpį. Apie minutę.
Pridėkite virtus "Noodles", sojos padažą, sausą vyną, žiupsnelį druskos, pipirų, cukraus. Išmaišykite ir suberkite smulkintus svogūnus.

Vištieną taippat supilkite į jau kepamus "Noodles" su prieskoniais. Toliau kepinkite 3 - 4 min. Įsitikinkite, kad vištiena tikrai iškepus.

Patiekite šiltą, kartu su sojos padažu.

Skanaus!

Santūriai šurmuliuojanti "Baltshop Balthotel Baltgastro 2010"

Lapkričio 4 - 6 dienomis Vilniaus "Litexpo" rūmuose vyko paroda "Baltshop Balthotel Baltgastro 2010", joje apsilankiau ir aš. Parodoje buvo gausu firmų, kurios siūlė įvairią savo produkciją. Nuo duonos kepaliuko iki brendžio butelio, nuo modernios kėdės barui iki konvekcinės orkaitės. Viešbučių atstovai ieškojo naujovių ir kontaktų stenduose skirtuose specialiai jiems. Sutikome ir svečių iš Lenkijos, Italijos, Ukrainos, bei kitų šalių. Jie siūlė savo produkciją ar gamino. Mano dėmesį pirmiausia patraukė aprangos virtuvei. Mat Anglijoje (kurioje gyvenu) ir Lietuvoje virtuvės aprangų "mados" truputį skiriasi. Maloniai nustebau! Lietuviškos aprangos labai gražios, stilingos, kokybiškai pasiūtos ir labai nebrangios. Negalėjau atsispirti ir nusipirkau vieną. Būčiau ir daugiau nusipirkęs, tačiau aprangos buvo skirtos parodos lankytojams, demonstracijai.

Tuo tarpu kitame paviljone vyko veiksmas. Geriausi Lietuvos virėjai ir virėjos tapo teisėjais ir turejo spręsti, kas yra geriausias šalies jaunasis virėjas. Kova buvo tikrai įnirtinga. Jaunieji virėjai turėjo pagaminti pirmus patiekalus bei juos patiekti. Vėliau ir pagrindinius patiekalus. Na, ir aišku skanius saldžius desertus. Šios kovos buvo labai įdomios. Lietuvaičiai gamina aukšto lygio patiekalus ir patiekia juos tiesiog nuostabiai. Buvo ir tokių, kurie privertė mane tiesiog stabtelti ir gerokai įsižiureti. Kadangi tiesiog negalėjau atitraukti žvilgsnio. Manau ne vienas geriausias pasaulio restoranas įtraukęs tokį patiekalą į savo meniu, galetų juo didžiuotis. Sveikinimai jauniesiems lietuvos virėjams - bravo!

Vieni pagrindinių renginio organizatorių ir rėmėjų - Lietuvos Restoranu Vyriausiųjų Virėjų ir Konditerių Asociacija (LRVVK). Būtent LRVVK nariai buvo teisėjais ir akylai stebejo vykstančias virėjų varžybas. Man teko bendrauti ir su LRVVK atstovais. Tai labai draugiški šilti žmones, kurie labai gerai išmano savo darbą, yra kūrybingi ir planuoja labai šviesią ateitį. Savo ruoštu norėčiau nuoširdžiai padėkoti LRVVK už tokį nuostabų renginį.

Kaip atskirti šviežius kiaušinius nuo pasenusių?

Kepant, verdant, ar kitaip naudojant kiaušinius dažnai patiekalo kokybei turi įtakos kiaušinių amžius. Šviežius kiaušinius naudoti geriausia. Tačiau kaip žinoti kike gi tiem kiaušiniams laiko? Juk juos dažniausiai pirkome parduotuvėje arba turguje?! Atskleisiu Jums paslaptį kaip sužinoti kiaušinių amžių! Pasiruošę?

Kiekviename kiaušinyje yra trys svarbios sudedamosios dalys: Trynys, Baltymas ir Oro tarpas. Būtent oro tarpas ir padės mum išsiaiškinti kiek kiaušiniams yra dienų. Viskas ko reikia tai permatomos stiklinės ir vandens joje. Patalpinkite nevirtą kiaušinį i stiklinę su vandeniu. Jei paskendęs kiaušinis atsiguls i visiškai horizontalią padėtį - tai labai šviežias kiaušinis ( 1 - 4 dienų). Jei kiaušinis nuskendęs, bus truputį pakilęs - jam apie savaitė laiko. Na, o jei kiaušinis atsistoja į visiškai vertikalią padėtį- tai senas kiaušinis. Vieninteliu atveju šis lengvas testas neveiks jei kiaušinyje yra labai mažas įtrūkimas arba skylutė. Tada kiaušinyje oro padaugeja daugiau. Kiaušinius derėtų sunaudoti per dvi savaites nuo to laiko kai jas padeda višta. Tačiau trijų savaičių kiaušinių jau nederėtų valgyti.

Visiems sėkmingų eksperimentų virtuveje,
Jūsų chef Andrejus.

Apie Helovyną ir moliūgus

Vakaras... aplinkui tamsu... gatvėje švilpauja vėjas... mašinos nebevažinėja... toli toli kažkur girdisi vaikų balsai... jie šaukia: pokštas arba saldainis! Taip, tai Spalio 31-oji. Vakarų pasaulyje vadinama Helovynu. Keistų ir įdomių kostiumų, šiurpaus siaubo, juoko bei išgąsčio kupina šventė. Tiesa, Lietuvoje Helovyną švenčia nedaug žmonių. Dauguma jų jaunimas. Juk, lapkričio 1-oji Lietuvoje Visų šventų ir mirusiųjų diena, todėl mes nepasiduodame vakarų įtakai ir "nepriimame" jau komercine tapusios Helovyno tradicijos. Helovyno epicentre - molūgas. Šiandien apie tai, kodėl ši taip tautiečių mėgstama daržovė yra Helovyno simbolis. Ar žinote? Jei ne - kviečiu skaityti toliau.

Helovynas švenčiamas kiekvienų metų Spalio 31-ąją, susimaišius Katalikų ir Romų religinėms tradicijoms. Manoma, kad šią dieną žymėti pradėjo labai religingi ir tikintys žmonės. Kadangi ateina žiemos laikotarpis, kuris simbolizuoja kritimą ir mirtį. Tamsa tęsiasi ilgiau nei šviesa. Helovynas ilgai buvo laikomas diena, kai mirusieji sugrįžta į žemę ir aplanko artimuosius. Airiai (tuometiniai Keltai) taip stipriai tikėjo tuo, kad tą dieną apsirengdavo įvairiais kostiumais. Mat dvasioms atėjus į jų namus, jos pamatys žmones apsirengusius baisiais kostiumais ir išsigandusios nepadarys nieko blogo patiem namų šeimininkam. Tradicija išplito į Angliją, Škotiją ir vėliau į bene visą pasaulį. Ypatingai populiari ši šventė yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, kadangi labai daug airių emigravo į JAV. Kartu jie pasiemė savo kostiumus ir tradicijas. Šiandieną Helovynas yra antra didžiausia komercinė šventė JAV, prekybininkams atnešanti kasmet maždaug po 6.9 mlrd. dolerių apyvartos.

Moliūgo išpjaustymas atėjo taippat iš Airijos. Tiksliau senais laikais tai buvo ropė. Airiai išpjaustydavo baisius veidus ropėse ir pasidėdavo jas prie durų, kad piktos dvasios atėję tą lemtingą naktį išsigąstų ir neužeitų pas juos į namus, nepridarytų ko nors blogo. Tik vėliau išplitus Helovynui po visą Šiaurės Ameriką, baisius veidus imta pjaustyti iš moliūgo. Moliūgas lengviau pjaustėsi.

Papasakosiu populiariausią airišką ropės pjaustymo istoriją...Gyveno kartą žemėje toks žmogelis vardu Džekas (Jack). Jis daug keikėsi, buvo negeras ir labai mėgo gerti alkoholį. Kartą velnias būdamas pragare nugirdo, kad Džekas yra labai negeras ir jis už kelių dienų mirs bei nukeliaus į pragarą. Apsidžiaugė velniais, nusprendė nelaukti ir pačiam ateiti pas Džeką. Pamatęs velnią Džekas suprato, kad jam atėjo paskutinioji. Todėl jis paprašė paskutinį kartą išgerti. Velnias sutiko. Jie nuėjo į smuklę ir Džekas ten išgėrė. Tada smuklininkas liepė Džekui susimokėti. Tačiau jis neturėjo nė skatiko. Džekas įtikino velnią, kad jis pasiverstų moneta ir jis galės sumokėti ta moneta. O vėliau jis galės atsiversti atgal ir abu keliaus į pragarą. Velnias taip ir padarė. Tačiau Džekas buvo labai suktas, jis monetą paėmė ir padėjo į kišenę, prie pat sidabrinio kryžiuko. Velnias negalėjo atsiversti atgal, dėl kryžiuko šventos galios. Tada Džekas sudarė su velniu sutartį, kad jis paleis velnią su sąlyga, kad Džekas bus paliktas ramybėje vienerius metus. Velnias ir vėl sutiko.

Taip ir gyveni velnias su Džeku. Kol vieną dieną abu besivaikščiodami miške pamatė medį su obuoliais. Džekas papraše pasiekti vieną obuolį. Velnias įlipo į medį. Džekas tuojau čiupo peilį ir nubraižė didelį kryžių medyje. Mat velnias ir vėl negalės išlipti iš medžio... Taip ir buvo. Velnias pasiūlė Džekui ramybę dešimčiai metų. Abu sudarė sutartį ir velnias išnyko. Kartą Džekas apsirgo ir pasimirė. Nukeliavo jis į dangų, tačiau šventieji jo nepriėmė, dėl jo nedoro gyvenimo būdo. Beliko Džekui eiti į pragarą. Bet ir ten jo nepriėmė, kadangi velnias žinojo, koks Džekas yra suktas ir buvo labai ant jo supykęs. Velnias paėmė ropę, išdrožė jos vidų. Įstatė žvakę ir liepė eiti iš kur atėjęs. Pragare buvo labai tamsu...

Nuo tos dienos kiekvieną Spalio 31-ąją kiekvienuose namuose buvo išdrožiamą ropė, įstatomą žvakė ir paliekama prie durų slenksčio. Buvo manoma, jei ateis Džekas jis paims ropę ir eis šalin...

Helovynui artėjant....

Ispaniškos virtuvės Top 12 ingredientų

Ispanijos virėjas ar virėja nuolat turi šiuos ingredientus savo virtuveje. Jie niekada neužsiguli per ilgai ant lentynos ir jiem nesibaigia galiojimo laikas.Palyginti su lietuvių mėgstamais ingredientais didelio skirtumo nepamatysite. Taciau aiškus požymis ispanų virtuvėje yra - sveiko neriebaus maisto ruošimas. Daug yra naudojama alyvuogių aliejaus, kuris yra sveikesnis nei saulėgrąžų. Taippat jie, kaip ir mes beje, mėgsta česnaką. Nemažai naudoja šviežių ar vakuotų pomidorų. O dabar pateiksiu pažadėtuosius "Top 12" ingredientų iš tipiškos ispaniškos virtuvės.

1) Alyvuogių aliejus. Mažiausiai 1 litras šio nuostabaus aliejaus būna kiekvienoje ispano virtuvėje. Jis dažnai naudojamas, kepimui, salotoms ir panašiai.

2) Šviežias cesnakas. 2 - 3 galvutės česnakiuko. Jie buna padėti vėsioje sausoje vietoje. Panagrinėję šio regiono receptus rasite nemažai receptų su česnakais. Įvairūs padažai, pagrindiniai patiekalai ir sriubos neretai neapsieina be šios šakninės daržovės.

3) Paprika ir pipirai. Čili pipirai kilę iš Amerikos, tačiau jie greitai prigijo Ispanijos virtuvėje. Paprika (Pimenton) naudojama begalėje žuvies ir mėsos patiekalų. Taippat labai populiarūs skrudintos paprikos su mėsos ar vegetarišku užpildu viduje. Ispanijoje paprika galima rasti bene visuose prekybos centruose ir turguose.Jos rūšių būna taippat labai įvairių, nuo saldžios iki labai aštrios.

4) Kiaušiniai. Dėkliukas kiaušinių kaip taisyklė guli kiekvienoje virtuvėje (12 vnt. ir daugiau).Tipiškas bulvių omletas arba tortilla de patata. Daugumoje tipiškų regiono desertų taippat nemažai kiaušinių.

5) Bulvės. Kaip ir lietuvaicių mėgstamas ingredientas daugumoje kasdienių patiekalų.

6) Pomidorai ir pomidorų padažas. Kaip ir dauguma Viduržemio jūros šalių Ispanijoje gausiai naudojama ši daržovė ir visi jos gaminiai. Vakuoti, marinuoti, kepinti ir aišku švieži pomidorai nuo mažens yra kiekvieno Ispano raciono dalis.

7) Ispaniškas vynas. Butelis raudono ir butelis baltojo vyno. Pats regionas turi gilias vyndarystės ir vartojimo tradicijas.

8) Pertažolė. Mums gerai jau pažystamas prieskonis. Petražolė taip plačiai naudojama Ispanijoje, kad net pirkdami mėsos pas mėsininką dažnai nemokamai gausite ir džiovintų petražolių maišelį dovanų.

9) Svogūnai. 3 - 4 dideli svogūnai. Dažniausiai geltoni. Dažnai naudojami garsiesiems ispaniškiems omletams, salotoms ir pagrindiniams patiekalams.

10) Rozmarinai, čiobrelis ir raudonėlis. Visi arba po vieną jie dažnai naudojami pagardinti patiekalam. Jų galima rasti šviežių arba džiovintų.

11) Prancuziškas batonas ir duona. Ši nuostabi duona dažnai patiekiama su ispaniškais tapas ir merienda arba tiesiog su kita užkanda. Dažnai nuperkama keletas prancuzišku batonu ir jie laikomi šaldiklyje. Kai reikia atitirpdoma ir naudojama patiekalam arba jų pagardinimui.

12) Pienas. Taip taip. Ir ten karves valgo žalia žole ir sako: Muuuu! Dauguma ispaniškų sriubų ir desertų neapsieina be pieno. Taippat naudojama balintoje kavoje arba karštame šokolade.

Taigi, kaip matote ne taip ir daug jau skiriasi ta saulėtosios Ispanijos virtuvė nuo mūsų, lietuviškos.