29/10/2010
Apie Helovyną ir moliūgus
Helovynas švenčiamas kiekvienų metų Spalio 31-ąją, susimaišius Katalikų ir Romų religinėms tradicijoms. Manoma, kad šią dieną žymėti pradėjo labai religingi ir tikintys žmonės. Kadangi ateina žiemos laikotarpis, kuris simbolizuoja kritimą ir mirtį. Tamsa tęsiasi ilgiau nei šviesa. Helovynas ilgai buvo laikomas diena, kai mirusieji sugrįžta į žemę ir aplanko artimuosius. Airiai (tuometiniai Keltai) taip stipriai tikėjo tuo, kad tą dieną apsirengdavo įvairiais kostiumais. Mat dvasioms atėjus į jų namus, jos pamatys žmones apsirengusius baisiais kostiumais ir išsigandusios nepadarys nieko blogo patiem namų šeimininkam. Tradicija išplito į Angliją, Škotiją ir vėliau į bene visą pasaulį. Ypatingai populiari ši šventė yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, kadangi labai daug airių emigravo į JAV. Kartu jie pasiemė savo kostiumus ir tradicijas. Šiandieną Helovynas yra antra didžiausia komercinė šventė JAV, prekybininkams atnešanti kasmet maždaug po 6.9 mlrd. dolerių apyvartos.
Moliūgo išpjaustymas atėjo taippat iš Airijos. Tiksliau senais laikais tai buvo ropė. Airiai išpjaustydavo baisius veidus ropėse ir pasidėdavo jas prie durų, kad piktos dvasios atėję tą lemtingą naktį išsigąstų ir neužeitų pas juos į namus, nepridarytų ko nors blogo. Tik vėliau išplitus Helovynui po visą Šiaurės Ameriką, baisius veidus imta pjaustyti iš moliūgo. Moliūgas lengviau pjaustėsi.
Papasakosiu populiariausią airišką ropės pjaustymo istoriją...Gyveno kartą žemėje toks žmogelis vardu Džekas (Jack). Jis daug keikėsi, buvo negeras ir labai mėgo gerti alkoholį. Kartą velnias būdamas pragare nugirdo, kad Džekas yra labai negeras ir jis už kelių dienų mirs bei nukeliaus į pragarą. Apsidžiaugė velniais, nusprendė nelaukti ir pačiam ateiti pas Džeką. Pamatęs velnią Džekas suprato, kad jam atėjo paskutinioji. Todėl jis paprašė paskutinį kartą išgerti. Velnias sutiko. Jie nuėjo į smuklę ir Džekas ten išgėrė. Tada smuklininkas liepė Džekui susimokėti. Tačiau jis neturėjo nė skatiko. Džekas įtikino velnią, kad jis pasiverstų moneta ir jis galės sumokėti ta moneta. O vėliau jis galės atsiversti atgal ir abu keliaus į pragarą. Velnias taip ir padarė. Tačiau Džekas buvo labai suktas, jis monetą paėmė ir padėjo į kišenę, prie pat sidabrinio kryžiuko. Velnias negalėjo atsiversti atgal, dėl kryžiuko šventos galios. Tada Džekas sudarė su velniu sutartį, kad jis paleis velnią su sąlyga, kad Džekas bus paliktas ramybėje vienerius metus. Velnias ir vėl sutiko.
Taip ir gyveni velnias su Džeku. Kol vieną dieną abu besivaikščiodami miške pamatė medį su obuoliais. Džekas papraše pasiekti vieną obuolį. Velnias įlipo į medį. Džekas tuojau čiupo peilį ir nubraižė didelį kryžių medyje. Mat velnias ir vėl negalės išlipti iš medžio... Taip ir buvo. Velnias pasiūlė Džekui ramybę dešimčiai metų. Abu sudarė sutartį ir velnias išnyko. Kartą Džekas apsirgo ir pasimirė. Nukeliavo jis į dangų, tačiau šventieji jo nepriėmė, dėl jo nedoro gyvenimo būdo. Beliko Džekui eiti į pragarą. Bet ir ten jo nepriėmė, kadangi velnias žinojo, koks Džekas yra suktas ir buvo labai ant jo supykęs. Velnias paėmė ropę, išdrožė jos vidų. Įstatė žvakę ir liepė eiti iš kur atėjęs. Pragare buvo labai tamsu...
Nuo tos dienos kiekvieną Spalio 31-ąją kiekvienuose namuose buvo išdrožiamą ropė, įstatomą žvakė ir paliekama prie durų slenksčio. Buvo manoma, jei ateis Džekas jis paims ropę ir eis šalin...
26/10/2010
Ispaniškos virtuvės Top 12 ingredientų
Ispanijos virėjas ar virėja nuolat turi šiuos ingredientus savo virtuveje. Jie niekada neužsiguli per ilgai ant lentynos ir jiem nesibaigia galiojimo laikas.Palyginti su lietuvių mėgstamais ingredientais didelio skirtumo nepamatysite. Taciau aiškus požymis ispanų virtuvėje yra - sveiko neriebaus maisto ruošimas. Daug yra naudojama alyvuogių aliejaus, kuris yra sveikesnis nei saulėgrąžų. Taippat jie, kaip ir mes beje, mėgsta česnaką. Nemažai naudoja šviežių ar vakuotų pomidorų. O dabar pateiksiu pažadėtuosius "Top 12" ingredientų iš tipiškos ispaniškos virtuvės.
1) Alyvuogių aliejus. Mažiausiai 1 litras šio nuostabaus aliejaus būna kiekvienoje ispano virtuvėje. Jis dažnai naudojamas, kepimui, salotoms ir panašiai.
2) Šviežias cesnakas. 2 - 3 galvutės česnakiuko. Jie buna padėti vėsioje sausoje vietoje. Panagrinėję šio regiono receptus rasite nemažai receptų su česnakais. Įvairūs padažai, pagrindiniai patiekalai ir sriubos neretai neapsieina be šios šakninės daržovės.
3) Paprika ir pipirai. Čili pipirai kilę iš Amerikos, tačiau jie greitai prigijo Ispanijos virtuvėje. Paprika (Pimenton) naudojama begalėje žuvies ir mėsos patiekalų. Taippat labai populiarūs skrudintos paprikos su mėsos ar vegetarišku užpildu viduje. Ispanijoje paprika galima rasti bene visuose prekybos centruose ir turguose.Jos rūšių būna taippat labai įvairių, nuo saldžios iki labai aštrios.
4) Kiaušiniai. Dėkliukas kiaušinių kaip taisyklė guli kiekvienoje virtuvėje (12 vnt. ir daugiau).Tipiškas bulvių omletas arba tortilla de patata. Daugumoje tipiškų regiono desertų taippat nemažai kiaušinių.
5) Bulvės. Kaip ir lietuvaicių mėgstamas ingredientas daugumoje kasdienių patiekalų.
6) Pomidorai ir pomidorų padažas. Kaip ir dauguma Viduržemio jūros šalių Ispanijoje gausiai naudojama ši daržovė ir visi jos gaminiai. Vakuoti, marinuoti, kepinti ir aišku švieži pomidorai nuo mažens yra kiekvieno Ispano raciono dalis.
7) Ispaniškas vynas. Butelis raudono ir butelis baltojo vyno. Pats regionas turi gilias vyndarystės ir vartojimo tradicijas.
8) Pertažolė. Mums gerai jau pažystamas prieskonis. Petražolė taip plačiai naudojama Ispanijoje, kad net pirkdami mėsos pas mėsininką dažnai nemokamai gausite ir džiovintų petražolių maišelį dovanų.
9) Svogūnai. 3 - 4 dideli svogūnai. Dažniausiai geltoni. Dažnai naudojami garsiesiems ispaniškiems omletams, salotoms ir pagrindiniams patiekalams.
10) Rozmarinai, čiobrelis ir raudonėlis. Visi arba po vieną jie dažnai naudojami pagardinti patiekalam. Jų galima rasti šviežių arba džiovintų.
11) Prancuziškas batonas ir duona. Ši nuostabi duona dažnai patiekiama su ispaniškais tapas ir merienda arba tiesiog su kita užkanda. Dažnai nuperkama keletas prancuzišku batonu ir jie laikomi šaldiklyje. Kai reikia atitirpdoma ir naudojama patiekalam arba jų pagardinimui.
12) Pienas. Taip taip. Ir ten karves valgo žalia žole ir sako: Muuuu! Dauguma ispaniškų sriubų ir desertų neapsieina be pieno. Taippat naudojama balintoje kavoje arba karštame šokolade.
Taigi, kaip matote ne taip ir daug jau skiriasi ta saulėtosios Ispanijos virtuvė nuo mūsų, lietuviškos.