Vakaras... aplinkui tamsu... gatvėje švilpauja vėjas... mašinos nebevažinėja... toli toli kažkur girdisi vaikų balsai... jie šaukia: pokštas arba saldainis! Taip, tai Spalio 31-oji. Vakarų pasaulyje vadinama Helovynu. Keistų ir įdomių kostiumų, šiurpaus siaubo, juoko bei išgąsčio kupina šventė. Tiesa, Lietuvoje Helovyną švenčia nedaug žmonių. Dauguma jų jaunimas. Juk, lapkričio 1-oji Lietuvoje Visų šventų ir mirusiųjų diena, todėl mes nepasiduodame vakarų įtakai ir "nepriimame" jau komercine tapusios Helovyno tradicijos. Helovyno epicentre - molūgas. Šiandien apie tai, kodėl ši taip tautiečių mėgstama daržovė yra Helovyno simbolis. Ar žinote? Jei ne - kviečiu skaityti toliau.
Helovynas švenčiamas kiekvienų metų Spalio 31-ąją, susimaišius Katalikų ir Romų religinėms tradicijoms. Manoma, kad šią dieną žymėti pradėjo labai religingi ir tikintys žmonės. Kadangi ateina žiemos laikotarpis, kuris simbolizuoja kritimą ir mirtį. Tamsa tęsiasi ilgiau nei šviesa. Helovynas ilgai buvo laikomas diena, kai mirusieji sugrįžta į žemę ir aplanko artimuosius. Airiai (tuometiniai Keltai) taip stipriai tikėjo tuo, kad tą dieną apsirengdavo įvairiais kostiumais. Mat dvasioms atėjus į jų namus, jos pamatys žmones apsirengusius baisiais kostiumais ir išsigandusios nepadarys nieko blogo patiem namų šeimininkam. Tradicija išplito į Angliją, Škotiją ir vėliau į bene visą pasaulį. Ypatingai populiari ši šventė yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, kadangi labai daug airių emigravo į JAV. Kartu jie pasiemė savo kostiumus ir tradicijas. Šiandieną Helovynas yra antra didžiausia komercinė šventė JAV, prekybininkams atnešanti kasmet maždaug po 6.9 mlrd. dolerių apyvartos.
Moliūgo išpjaustymas atėjo taippat iš Airijos. Tiksliau senais laikais tai buvo ropė. Airiai išpjaustydavo baisius veidus ropėse ir pasidėdavo jas prie durų, kad piktos dvasios atėję tą lemtingą naktį išsigąstų ir neužeitų pas juos į namus, nepridarytų ko nors blogo. Tik vėliau išplitus Helovynui po visą Šiaurės Ameriką, baisius veidus imta pjaustyti iš moliūgo. Moliūgas lengviau pjaustėsi.
Papasakosiu populiariausią airišką ropės pjaustymo istoriją...Gyveno kartą žemėje toks žmogelis vardu Džekas (Jack). Jis daug keikėsi, buvo negeras ir labai mėgo gerti alkoholį. Kartą velnias būdamas pragare nugirdo, kad Džekas yra labai negeras ir jis už kelių dienų mirs bei nukeliaus į pragarą. Apsidžiaugė velniais, nusprendė nelaukti ir pačiam ateiti pas Džeką. Pamatęs velnią Džekas suprato, kad jam atėjo paskutinioji. Todėl jis paprašė paskutinį kartą išgerti. Velnias sutiko. Jie nuėjo į smuklę ir Džekas ten išgėrė. Tada smuklininkas liepė Džekui susimokėti. Tačiau jis neturėjo nė skatiko. Džekas įtikino velnią, kad jis pasiverstų moneta ir jis galės sumokėti ta moneta. O vėliau jis galės atsiversti atgal ir abu keliaus į pragarą. Velnias taip ir padarė. Tačiau Džekas buvo labai suktas, jis monetą paėmė ir padėjo į kišenę, prie pat sidabrinio kryžiuko. Velnias negalėjo atsiversti atgal, dėl kryžiuko šventos galios. Tada Džekas sudarė su velniu sutartį, kad jis paleis velnią su sąlyga, kad Džekas bus paliktas ramybėje vienerius metus. Velnias ir vėl sutiko.
Taip ir gyveni velnias su Džeku. Kol vieną dieną abu besivaikščiodami miške pamatė medį su obuoliais. Džekas papraše pasiekti vieną obuolį. Velnias įlipo į medį. Džekas tuojau čiupo peilį ir nubraižė didelį kryžių medyje. Mat velnias ir vėl negalės išlipti iš medžio... Taip ir buvo. Velnias pasiūlė Džekui ramybę dešimčiai metų. Abu sudarė sutartį ir velnias išnyko. Kartą Džekas apsirgo ir pasimirė. Nukeliavo jis į dangų, tačiau šventieji jo nepriėmė, dėl jo nedoro gyvenimo būdo. Beliko Džekui eiti į pragarą. Bet ir ten jo nepriėmė, kadangi velnias žinojo, koks Džekas yra suktas ir buvo labai ant jo supykęs. Velnias paėmė ropę, išdrožė jos vidų. Įstatė žvakę ir liepė eiti iš kur atėjęs. Pragare buvo labai tamsu...
Nuo tos dienos kiekvieną Spalio 31-ąją kiekvienuose namuose buvo išdrožiamą ropė, įstatomą žvakė ir paliekama prie durų slenksčio. Buvo manoma, jei ateis Džekas jis paims ropę ir eis šalin...
No comments:
Post a Comment