Šokoladas - Dievų maistas

Šokoladas pagamintas iš kakavos pupelių, kurios auga ant medžio vadinamo kakavmedžiu. Lotyniškai šis medis vadinamas "Theobroma Cacao" - išvertus tai reiškia "Dievų maistas". Šokoladas toks populiarus šiandien dėl kelių priežaščių:

• 1828 metais Olandijos chemikas, Johannes Van Houten, išrado būdą atskirti riebalus iš kakavos pupelių (atskirti kakavos sviestą nuo kakavos miltelių). Kakavos milteliai buvo kartaus skonio, tačiau buvo iškarto pastebėta, kad pridėjus cukraus ir medaus, sumaišius miltelius su vandeniu gaunasi pasakiško skonio gėrimas.
• 1847 metais Anglijoje jau buvo pagaminta pirma šokolado plytelė. Vėliau buvo pradėta masinė komercinė šokolado gamyba.
• 1875 metais Šveicaras Daniel Peters taippat daug eksperimentavo su šokoladu ir atrado pirmąjį pienišką šokoladą. Jis pieno miltelius sumaišė su kakavos milteliais.

Europoje šokoladas atsidaro dėka keliautojo, jūreivio Kristupo Kolumbo. Tai jis savo kelionių metu atvežė šokoladą į Europą. Pirmieji šokolado ragavo karališkųjų šeimų atstovai. Jiems taip patiko, naujo saldumyno skonis, jog liepė savo pavaldiniam atgabenti šokolado formulę ir pradėti gaminti jų šalyje. Pirmieji, kurie pradėjo masinę šokolado gamybą buvo Ispanijos gyventojai. Jie pradėjo auginti kakavmedį ir visas medžiagas, kurių reikėjo šokoladui pagaminti. Tačiau už šalies sienų šokoladui plisti neleido patys ispanai. Manoma, kad "šokoladinė" paslaptis buvo išlaikyta apie 100 metų Ispanijoje.

Ispanų vienuoliai pasidalino šokolado gaminimo receptu su kaimyninių šalių vienuoliais. Mat tuo metu šokolado pupelės jau buvo plačiai naudotos kaip valiuta. Jomis buvo atsiskaitoma už nemažai prekių ir paslaugų. Šoklado receptui išėjus už Ispanijos ribų jo populiarumas buvo milžiniškas, žinia apie jį sklido kone šviesos greičiu.

"Šokoladinei" karštinei pasiekus Prancūziją, princas Luis XIV gavo dovanų dėžutę šokolado. Nuo tos dienos princas labai pamėgo šokoladą. Kadangi, Luis XIV buvo labai įtakingas ir gerbiamas monarchas šalyje, šokoladas tapo labai populiarus ne tik tarp aukštuomenės atstovų bet ir tarp paprastų šalies piliečių. Netgi slandė legenda, kad suėjus Luis XIV 72 metams, jis vis tiek užsiiminėjo meile su savo žmona du kartus per dieną.

Vėliau įvykiai rutuliojosi dar greičiau. Jau 1780 metais Barselonoje buvo sukurta pirmoji šokolado plytelė, ne žmogaus rankomis. Taip ir prasidėjo masinė gamyklinė sokolado gamyba. Jau 1800 metais buvo pastatytas pirmasis didelis fabrikas specialiai šokoladui gaminti. 1900 metais šveicarai pradėjo gaminti daugiausia šokolado pasaulyje. Jie atkreipė dėmesį į kokybę. Iki šių dienų šveicariškas šokoladas vadinamas vienas kokybiškiausių pasaulyje.

Šią dieną šokolado gamyba ir vartojimas tiesiog milžiniški. Vien JAV jo kasmet pagaminama už 8 milijardus dolerių, tai apie 1.3 milijardų kilogramų. Vidutinis JAV gyventojas kasmet suvalgo apie 5.5 kg šokolado. Tokios komercinės šventės kaip Šv.Valentino diena nebeįsivaizduojama be šokolado. Manoma, kad ateityje šokolado vartojimas augs dar labiau.

Gryną juodą šokoladą sudaro: 70 % ir daugiau Kakavmedžio sviesto bei masės, 29 % cukraus. vanilės ir daržovių antioksidanto Leticino.

Pienišką šokoladą sudaro: 40 % Kakavmedžio sviesto bei masės, 37 % cukraus, 20 % pieno miltelių, Laktozės, daržovių antioksidanto Leticino ir vanilės.

Baltąjį šokoladą sudaro: 49 % cukraus, 33 % Kakavmedžio sviesto, 18 % pieno miltelių, daržovių antioksidanto Leticino ir vanilės.

Skirtingi šokolado gamintojai naudoja skirtingas gaminimo formules. Tai tik apytiksliai dydžiai. Šiai dienai galime rasti labai daug šokolado priemaišų: razinos, vyšnios, kokoso riešutai ir tt. Taippat pats šokoladas (kaip ir kakava), plačiai naudojamas maisto gamyboje.